- nustebėlis
- nustẽbėlis, -ė smob. (1) kas nustebęs: Bet nuostabą lengvai išspręsim, jei priminsim nustebėliui, kiek daug reikšmės žmonijos gyvenime turi vanduo J.Jabl. Nustebėlio žvilgsniu pažiūrėjo į merginos veidą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.